Naujienos
Apie mane
Darbo patirtis
Išsilavinimas
Kompetencijos
Publikacijos
Disertacija
Studentams
DB-MAIN
Ekonometrija
Terapija
Kontaktai

Meno terapija Lietuvoje

Chronologinis almanachas (2010-01-27)

  • Dailės terapijos taikymo galimybės : metodinis leidinys / Marytė Leliugienė. 72 psl. Všį „Rafaelis“, Vilnius, 2002
    Knygoje pateikiamas tyrimas – rizikos grupės (atstumtų, uždarų ir “nematomų”) vaikų socialinių įgūdžių ugdymo taikant dailės terapijos laisvo piešimo metodą kokybinė analizė.
  • Vaiko pažinimo gebėjimų plėtra ugdant daile / Giedra Linkaitytė, Asta Lapėnienė. 130-138 psl. VPU, Vilnius, 2003
    Straipsnyje pateikiami vaiko pažinimo gebėjimų ugdymo galimybių paieškos rezultatai: teorinė analizė, pedagoginio poveikio ir pažinimo patirties įgijimo modeliai ir ugdymo daile patirties apibendrinimas. Pažinimo gebėjimai išskirti remiantis I. Kanto pažinimo proceso teorija. Teoriniu ugdymo pamatu pasirinktos L. Vygotskio, H. Gardnerio ir D. A. Kolbio idėjos ir modeliai. Praktinio tiriamojo darbo metodologija grindžiama sukurtais dviejų procesų modeliais: patirties įgijimo ir ugdymo(si) daile. Straipsnis skiriamas pedagogams, besidomintiems vaikų intelektinės veiklos ugdymu ir dirbantiems su specialiųjų poreikių vaikais. Praktinio ugdymo ir tyrimo metodika bei rezultatai gali būti panaudoti dirbant su neregiais ir silpnaregiais.
  • Kalba be žodžių: dailės kaip terapijos taikymo praktika Lietuvoje (metodinis leidinys) / Aldona Dapkutė. Všį "Rafaelis", Vilnius, 2003
    Ši knygelė – tai metodinis leidinys, kuriame apibendrinta autorės dailės terapijos taikymo patirtis. Jos tikslas – supažindinti dailės pedagogus, socialinius pedagogus, socialinius darbuotojus, psichologus ir kitus specialistus su dailės terapijos taikymo galimybėmis dirbant su rizikos grupei priklausančiais paaugliais. Trumpai išdėstoma dailės terapijos samprata, pateikiamas autorinės dailės terapijos programos pagrindimas. Didžiausias dėmesys skiriamas praktinio taikymo klausimams.
  • Vaikų dailės terapinis aspektas / Audronė Brazauskaitė. Gimtasis žodis, Vilnius, 2004
    Knygoje nagrinėjama vaikų meninė saviraiška dailėje, atspindinti įvairias brandos kryptis plėtojant motoriką, kalbos įgūdžius, pasaulio pažinimą ir kt. Pristatoma normalios raidos ir su emociniais socialiniais pažeidimais bei intelekto sutrikimais vaikų piešinių ypatumai. Siūlomos metodinės rekomendacijos siekiant terapinių tikslų dailėje. Leidinys skiriamas ikimokyklinių įstaigų, pradinių klasių mokytojams, specialiesiems pedagogams bei socialiniams darbuotojams
  • Dailės terapijos praktinis taikymas Lietuvoje / Rūta Lukošaitytė
    Šiuolaikinis menas ir neįgalus asmuo / Audra Brazauskaitė [ iliustracijos ]
    Asmeninis kūrinio patyrimas meno pažinimo procese / Aldona Dapkutė [ skaidrės ]
    Darbas su negalios žmonėmis Lietuvos dailės muziejuje / Nideta Jarockienė
    Protinį atsilikimą turinčių žmonių vaizduojamoji dailė / Erika Adamonytė
    Neįgaliųjų meninio ugdymo aktualumas / Rima Mockienė
    Pranešimai seminare „Baltijos jūros regiono muziejų bendradarbiavimas: turizmas ir edukacija“, Europos parkas, 2004. Atstovai iš Mažosios Gubojos ir Lietuvos dailės terapijos taikymo asociacijos praktinių užsiėmimų metu parodė, kokių rezultatų galima pasiekti, ir kaip į meno, savęs bei kitų pažinimo procesą galima įtraukti žmones su negalia. Iš tiesų, dienos pabaigoje buvo akivaizdu, kad muziejų edukatoriai negali ignoruoti meno įtakos žmonėms su fizine ar protine negalia.
  • Dailės terapija socialiniame darbe su vaikais / Marytė Leliugienė, Jurgita Klemkaitė. Spauda, Vilnius, 2004
    SDR Centro misija – sudaryti socialiniams darbuotojams galimybę tobulėti profesinėje srityje bei apibendrinti socialinio darbo inovacijų patirtį. Trumpai pristatoma dienos centruose vykdomą prevencinė programa „Rafaelis“ ir naudojama metodinė medžiaga: dailės terapijos laisvo piešimo metodas ir „Savęs pažinimo“ programa. Tai pirmas žingsnis darbe su rizikos grupės vaikais. Taip pat aptariami socialinių įgūdžių kintamųjų lentelės sudarymo principai, kurių dėka galima puikiai įvertinti savo darbo rezultatus ir programos efektyvumą.
  • Interaktyvaus ugdymo daile teorinis modelis / Mažeikis, G., Vaitkevičienė. 63-71 p. VPU, Vilnius, 2004
    Straipsnyje pristatomas interaktyvaus ugdymo daile modelis. Remiantis šiuo modeliu ir taip toliau param pam pam...
  • Dailė kaip terapija: dailės taikymo gydymui įvadas / Tessa Dalley. Apostrofa, Vilnius, 2004
    Tessa Dalley – patyrusi britų dailės terapeutė, daugelio knygų autorė. Jos sudarytoje knygoje supažindinama su palyginti naujos ir sparčiai besivystančios disciplinos – dailės terapijos – teorija ir praktika, pagrindinėmis temomis ir problemomis, jos taikymu skirtingoms klientų grupėms – “problemiškiems” vaikams ir suaugusiems, proto negalę turintiems ir nervinės anoreksijos kamuojamiems, senyvo amžiaus ar nepagydomai sergantiems žmonėms, ilgamečiams psichiatrijos ligoninių pacientams, kaliniams ir pan. Skiriama visiems besidomintiems dailės taikymu gydymo, reabilitacijos ir integracijos tikslams – dailės terapeutams, psichoterapeutams, psichiatrams, psichologams, specialiesiems pedagogams, socialiniams darbuotojams, medicinos seserims, slaugėms, dailininkams ir dailės pedagogams, atitinkamų sričių studentams.
  • Dailės terapija Lietuvoje: pradžia ir raida / Asta Vaitkevičienė. Neįgaliųjų meninis ugdymas: metodikos ir terapijos aspektai, 68-77 p. Vilnius, 2005
    Meno terapija Lietuvoje nebuvo populiari tol, kol šalis priklausė Sovietų Sąjungai. Kiek sėkmingiau tuo metu buvo naudojamasi tik atskirų meno sričių, pavyzdžiui, muzikos poveikiu psichosomatinėms ligoms ir funkciniams centrinės nervų sistemos sutrikimams gydyti. Pirmą kartą psichinių ligonių kūryba analizuota A. Proto straipsnyje dar Lietuvos priklausomybės Sovietų Sąjungai metais. Šios vienintelės psichinių ligonių kūrybos analizės dar negalima laikyti dailės terapijos pradžia. Dailės terapija Lietuvoje prasidėjo trijose skirtingose, tačiau turinčiose sąlyčio taškų ir sociumo egzistencijos lygį reprezentuojančiose srityse: psichologinio konsultavimo, psichiatrinės reabilitacijos ir neįgaliųjų meninio ugdymo. Šiose srityse naudojamų dailės terapijos metodų pobūdis svyruoja nuo psichoterapijos iki būrelio veiklos ir ugdymo. Šiuo metu aktyviausiai dailės terapijos srityje dirba dailės terapijos metodų taikytojai, susijungę į profesinę asociaciją, kuri koordinuoja narių veiklą, rūpinasi kvalifikacijos kėlimu, kaupia metodinę, mokslinę literatūrą, siekia įteisinti dailės terapijos specialybę Lietuvoje ir rengti dailės terapijos specialistus Lietuvos aukštojoje mokykloje. Specialiojo pedagogo (specializacija -0 dailės terapija) Šiaulių Universiteto magistrantūros studijų programa aprėpia tiek ugdomąją, tiek psichologinę dailės terapijos sritis, nes specialiesiems pedagogams vienodai svarbūs ir neįgaliųjų poreikiai, ir jų asmenybės ugdymas. Dailės terapiją galės rinktis dailės studijas baigę asmenys, siekiantys įgyti specialiosios pedagogikos kompetencijų. Magistrantūros studijų programoje numatyti ir tokie specialiosios pedagogikos studijų moduliai: Inkliuzinis ugdymas, Specialiųjų poreikių turintys vaikai, Sensorikos sutrikimai, Protinės raidos sutrikimai, Judėjimo ir komunikacijos sutrikimai, Emocijų ir elgesio sutrikimai ir pan. Pusė studijų programos modulių sudaro nauji, ŠU Socialinės gerovės ir negalės studijų fakultete dar nedėstyti dalykai. Apie šias naujoves pasakoja Socialinės gerovės ir negalės studijų fakulteto Specialiosios didaktikos katedros vedėja dr. Asta Vaitkevičienė, kuri su kolege iš Vytauto Didžiojo universiteto dr. A. Lapėniene magistrantams dėstys Dailės terapijos neįgaliesiems kursą.
  • Užimtumo ir meno terapija - nauja studijų programų profesinė galimybė / Nijolė Vasylienė. Socialinių darbuotojų rengimo ir praktinės veiklos realijos, patirtis, perspektyvos; 113-120 p. 2006
    Užimtumo ir meno terapija šiandieniniame gyvenime labiau žinoma sveikatos srityje ir taikoma ne tik įvairių sveikatos problemų turinčių žmonėms gydymui, bet ir sveikiesiems. Jos sudėtinės dalys yra meno terapija, muzikos terapija, žaidimų ir dramos, pokalbių ir diskusijų terapija. Meno terapija taikoma kaip grupinė veikla, kuri vyksta užimtumo terapijos aplinkoje. Šis specialusis gydymo metodas taikomas greta medikamentinio gydymo, kurios veikloje nekeliami reikalavimai kūrinio kokybei ir kūrėjo sugebėjimams. Meno terapijos tikslai yra įtraukti dalyvius į grupinę, kūrybinio bendravimo pagrindu dirbančią veiklą, kuri įtakoja ir sprendžia adaptacijos problemas, padeda pakeisti požiūrį į save ir ligą, suvokiant save kaip pilnavertį visuomenės narį. Meninės saviraiškos pagalba padėti pačiam susivokti savo jausmuose, skatinti savianalizę, savo jausmų ir emocijų atpažinimą, leisti saugiai reikšti savo jausmus, agresiją, pyktį ant popieriaus lakšto. Straipsnyje išryškinama visuomenėje pasikeitusi ugdymo, gydymo, sveikatinimo bei reabilitacijos menu situacija. Pasitelkiant teoretikų, gydytojų praktikų, menininkų ir mokytojų praktinį patyrimą yra analizuojamas meno terapijos vaidmuo ir vieta šiandieninėje ugdomoje aplinkoje. Autorė meno terapiją vadina vienu subtiliausių ir tiksliausių instrumentų ne tik psichoterapijoje, bet ir socialinio darbo bei pedagogikos studijų programose. Numatoma galimybė kurti naujas studijų programas - teikiant naujas meno terapijos studijų ar meno pedagogikos programas neįgaliesiems Marijampolės kolegijoje.
  • Meninis neįgaliųjų ugdymas. Metodikos ir terapijos aspektai / A. Piličiauskas. 256 psl. Kronta, Vilnius, 2005
    Žinant subjektyvų meno pobūdį ir kiekvieno žmogaus (juolab – neįgaliojo) nepakartojamą individualumą, linkėtume gerbiamam Skaitytojui leidinio medžiagą vertinti ne kaip neginčijamas taisykles, nuorodas ar rekomendacijas (t. y. „reikia daryti tik taip“), o kaip galimybę. Monografija skirta specialiesiems, socialiniams, bendrojo ugdymo pedagogams, tėvams ir kitiems asmenims, suinteresuotiems neįgaliųjų meninio ugdymo socializacija ir korekcija.
  • Vidutiniškai sutrikusio intelekto jaunuolių Aš veiksmingumo lavinimas edukacinėmis situacijomis skatinant dailinę raišką / Asta Vaitkevičienė. Daktaro disertacija. Šiauliai, 2006
    Disertacijoje konstruojamas vidutiniškai sutrikusio intelekto jaunuolių Aš veiksmingumo lavinimo modelis, grindžiamas A.Bandura socialinio išmokimo teorija. Plėtojama trijų sąlygų hipotezė: vidutiniškai sutrikusio intelekto jaunuolių Aš veiksmingumas bus lavinamas, jei: 1) edukacinės situacijos bus grindžiamos ugdytojo ir ugdytinių tikslų derme ir lygiaverte sąveika; 2) ugdytinis galės spontaniškai dailinėmis raiškos priemonėmis išreikšti savo išgyvenimus ir vaizdinius kūrinyje, o pedagogui išreikšti savo lūkesčius; 3) pedagogas bus aktyvus kurdamas dailinei raiškai sąlygas, ieškodamas socialinių paskatinimo būdų bei analizuodamas vidutiniškai sutrikusio intelekto jaunuolių kūrinių tematikos ir grafinių šablonų pokyčius. Šioms trims sąlygoms realizuoti ir tirti buvo pradėta dailinės raiškos studija, sukurtos hipotezei adekvačios edukacinės situacijos. Standartizuoto stebėjimo metodu tirta pedagoginė sąveika, taikant pagrįstosios teorijos ir H-T-P projekcinės metodikos elementus analizuoti ugdytinių piešiniai, fenomenologiniu būdu atliekant atvejų analizes ieškoma ugdytinių Aš veiksmingumo apraiškų. Įrodyta, kad sąmoningai ir tikslingai konstruojama lygiavertė pedagoginė sąveika yra vidutiniškai sutrikusio intelekto jaunuolių Aš veiksmingumo prielaida.
    Dailės terapija domiuosi jau 10 metų, man tai yra labai įdomi profesinė sritis ir kartu hobis. Prieš metus apgyniau disertaciją tema "Vidutiniškai sutrikusio intelekto jaunuolių "Aš" veiksmingumo lavinimas edukacinėmis situacijomis skatinant dailinę raišką". Manau, kad pastaruoju metu ugdymas daile vis labiau iš tradicinio piešimo mokymo tampa orientuotas į asmenybės saviraišką, asmenybės poreikių išraišką kūrinyje ir meno teikiamas ugdomąsias galimybes asmenybei (ką jis gali pačiam asmeniui atverti ir kokių žinių suteikti apie jį patį). Vakaruose šia sritimi domimasi nuo XX a. pradžios. Lietuvoje dailės terapija ilgai, žvelgiant iš materialistinės metodologijos pozicijų, buvo laikoma pseudomokslu. Šiuo metu Lietuvoje diskutuojama, kuriose srityse tikslinga vartoti terminą "dailės terapija" – psichoterapijoje, socialinės pagalbos srityje ar ugdyme. Prof. L. Lebedeva siūlo atkreipti dėmesį, ką reiškia žodis "therapeia". Tai rūpestis, priežiūra, gydymas. Prioritetinė šio žodžio reikšmė – rūpestis žmogumi, todėl termino "dailės terapija" vartojimas edukologijoje yra visiškai suprantamas ir pateisinamas. Prof. L. Lebedeva skiria tris dailės terapijos rūšis: medicininę, psichologinę ir ugdomąją.
  • Dailės terapija: seminarų užrašai / Rasa Kučinskienė. 111 psl. Kronta, Vilnius, 2006
    Knygoje autorė pateikia užsienio lektorių dr. Janeko Dubowskio, dr. Aleksandro Kopytino, dr. Liudmilos Lebedevos, dr. Nancy Slater, Jitkos Geringovos ir Andreos Hanzalovos seminarų užrašus, pristato skaitytojams dailės terapijos sampratą, aptaria dailės terapijos ištakas, dailės terapijos vietą meno terapijos srityje, detalizuoja dailės terapijos kryptis, jų ypatybes, grupinės dailės terapijos sesijos eigą, struktūrą. Ši knyga turėtų būti ypač aktuali tiems, kurie tik pradeda domėtis dailės terapija ir paslėpta keverzionių prasme.
  • Neįgaliųjų meninis ugdymas: metodikos ir terapijos aspektai / Marijona Barkauskaitė, Algirdas Gaižutis, Vytautas Gudonis. Specialusis ugdymas Nr. 1 (14), 158-160 p. 2006
    Meno terapijos sąvoka mūsų kultūroje yra naujiena, nors kitose Europos šalyse ji įprasta. Meno terapijos specialistai yra rengiami ne vienuose šalies universitetuose, o meno terapijos metodai ir metodikos turtinamo ir plėtojamos, rašomos ir ginamos disertacijos apie atskiras jos problemas. Austrijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Anglijoje darbuojasi ištisi mokslo institutai. Juose petys į petį dirba pedagogai, psichologai, medikai, atskirų meno sričių žinovai. Meno terapijos mokslinės studijos ir moksliniai tyrimai pasižymi neabejotinu interdiscipliniškumu. Čia kaip niekur kitur tenka veikti išvien įvairiems specialistams. Knygoje „Neįgaliųjų meninis ugdymas. Metodikos ir terapijos aspektai“ remiantis moksliniais tyrimais nagrinėjami labai svarbūs žmogaus edukacijos ir konkrečiai – neįgaliųjų socializacijos klausimai.
  • Žmonių, besigydančių nuo priklausomybės ligų, dailės terapijos užsiėmimų patyrimas / Ugnė Mikalauskaitė. Psichologijos magistro darbas. VPU, Vilnius, 2007
    Šiame magistro darbe buvo tiriamas nuo priklausomybės ligų besigydančių žmonių dailės terapijos užsiėmimų patyrimas. Tai – nauja, literatūroje mažai analizuojama, tyrimų sritis. Teorinėje darbo dalyje aptariama priklausomybių samprata, jų rūšys, kilmės teorijos ir poveikis. Taip pat atskleidžiamas dailės terapijos kaip psichosocialinio reabilitacijos metodo galimybės. Šio darbo tikslas – ištirti kaip konkretūs, nuo priklausomybės ligų besigydantys, žmonės patiria dailės terapijos užsiėmimus. Magistriniame darbe taikomas kokybinis fenomenologinis tyrimo metodas, remiantis P.Colaizzi metodologija. Pusiau struktūruoto interviu pagalba apklausti septyni priklausomybės ligų reabilitacijos bendruomenėje besigydantys asmenys.
  • Vaikų piešinių paslaptys : vaikų piešinių aiškinimas, remiantis Rudolfo Šteinerio pedagogika : svarbūs patarimai tėvams ir auklėtojams / Inger Brochman. 157 psl. Presvika, Vilnius, 1998, 2004, 2007
    Knygoje autorė, garsi švedų pedagogė, aptaria per šimtą vaikų iki septynerių metų amžiaus piešinius, atskleisdama daugybę netikėtų jų paslapčių ir dėsningumų, atspindinčių vaiko brendimą, ligas, patiriamą skausmą. Ne vienas nustebs perskaitęs, kad vaikai, netrukdomi suaugusiųjų, gali nupiešti skaudamą kūno vietą ar įspėti apie ligą, kad piešiniuose pėdsakus palieka gimimas, nauji dantys, operacijos, pagaliau ir savivokos raida. Tūkstančiai vaikų piešinių, nesukėlę didesnio mūsų susidomėjimo, dažnai atsiduria šiukšlių dėžėje. Tik suvokę, kad šių piešinių dėsningumai atspindi vaiko brendimą, ligas, patiriamą skausmą, į nesuprantamas keverzones pažvelgiame kitomis akimis. Ne vienas nustebs perskaitęs, kad vaikai, netrukdomi suaugusiųjų, gali nupiešti skaudamą kūno vietą ar įspėti apie ligą, kad piešiniuose pėdsakus palieka gimimas, nauji dantys, operacijos, pagaliau ir savivokos raida. Knygos autorė, garsi danų pedagogė, aptaria per šimtą vaikų iki septynerių metų amžiaus piešinių, atskleisdama daugybę netikėtų jų paslapčių ir dėsningumų.
  • Verslumo ugdymas taikant dailės terapiją / Marytė Leliugienė. Geroji praktika ir metodikos. EQUAL, 2007
    Psichologė Daiva Lubienės socializacijos modulis „Verslumo ugdymas taikant dailės terapiją“ buvo įgyvendintas pirmoje tikslinėje moterų grupėje Kretingos moterų informacijos centre. Psichologės teigimu, moterys įgavo pasitikėjimo savimi.
  • Piešiu savo džiaugsmą ir skausmą / Marytė Leliugienė. Sveikatos ABC, 36-37 p. 2007 m. kovas
    Visi mes patiriame įvairiausių jausmų – ir teigiamų, ir neigiamų. Būna, kad tai, kas „guli ant širdies“, išreiškiame tiesiai ir atvirai. Tačiau kartais savo jausmus, ypač neigiamus, nukišame į patį tolimiausią sielos kamputį. Bet po kiek laiko jie ima varginti, o mes net nenujaučiame savo blogos savijautos priežasties. Susigaudyti savo jausmuose, atsikratyti streso ir praeities košmarų gali padėti piešimas.
  • Adata ir teptukas - lyg psichoterapijos seansas / Rūta Fabijonavičienė. Sveikatos ABC, 28-29 p. 2007 m. liepa
    Gydytoja Rūta Fabijonavičienė kiekvieną dieną gydo savo pacientų „sielas“. Ji – psichiatrė, dirbusi ir psichiatrijos ligoninėse, ir pensionatuose, o dabar jos darbovietė – Vilniaus Naujininkų poliklinikos Psichikos sveikatos centras. Turbūt niekas neprieštaraus, kad "žmonių sielų gydytojams" nepakanka vien pažiūrėti į tyrimų rezultatus ir išrašyti kompensuojamųjų vaistų keliems mėnesiams: pirmiausia tenka išklausyti žmogų ir pabūti jo nuodėmklausiu. Turbūt todėl grįžusi namo, į savo namą Senuosiuose Trakuose, gydytoja Rūta griebiasi visiškai kitokios veiklos – ji tampa... menininke: siuva lėles, skiautinius ar tapo paveikslus.
  • Meno terapijos paslaugos poreikis Šiaulių regione / Artūras Blinstrubas, Vitalija Šerkšnaitė, Aida Venclavičiūtė. Ekonomika ir vadyba : aktualijos ir perspektyvos 2008 Nr. 3 (12) p. 57-66. Straipsnis.
    Straipsnyje pateikiamas meno terapijos paslaugos aktualijos Šiaulių regione. Pristatomu tyrimu analizuojamas meno terapijos paslaugos poreikis, atskleidžiama ekspertų nuomonė dėl problemų, kurias meno terapijos paslauga gali padėti išspręsti, aptariama institucijų, kuriose gali būti taikoma meno terapija, nauda ir meno terapeuto kompetencijos bei savybės.
  • Dailės terapija kaip integrali sistema: kontekstuali analizė / Kęstutis Šapoka. Menotyros disertacija. 163 p. VDA, Vilnius, 2008
    Disertacijoje bandoma konceptualizuoti Lietuvoje dar nauja mokslinė disciplina – dailės terapija (kaip bendros psichoterapijos menu visumos dalis). Dabartinė dailės terapija – sudėtinga idėjų ir terapinių praktikų kompleksinė visuma, jungianti savyje įvairius, neretai prieštaringus teorinius požiūrius, metodologines prieigas ir praktinius veiklos būdus. Ši disertacija savo pagrindinėmis nuostatomis kontekstuali ir tarpdalykinė – nagrinėjanti specifinius dailės terapijos kaip diskursyvios praktikos savivokos formacijos ir konceptualizavimo aspektus. Istoriškai ir konceptualiai tiriamasis laukas aprėpia specifinius XIX a. pab. – XX a. pirmosios pusės neklasikinės filosofijos, estetikos, psichiatrijos, psichologijos, psichoanalizės, meno psichologijos, menotyros ir moderniojo meno sąlyčio taškus, svarbius norint atskleisti esminę XX a. antrosios pusės ir XXI a. pradžios dailės terapijos sistemos sąrangos priešistorę ir ypatumus. Taigi, bandoma suvokti laipsnišką psichoterapijos ir ypač dailės terapijos sampratų formavimąsi. Disertacija nėra metodinio tipo ar praktinio dailės terapijos taikymo vadovas, kaip jį suprastų taikomosios psichologijos, pedagogikos ar praktinės dailės terapijos atstovai. Joje nagrinėjama problematika pirmiausiai tiria teorinius ir pasaulėžiūrinius, kitais žodžiais tariant, konceptualius dailės terapijos integralumo aspektus. Taip pat ir estetinių prasmių funkcionavimą bei transformacijas tarpdisciplininiame dabartinės humanistikos kontekste.
  • Priešmokyklinio amžiaus vaikų pojūtinės patirties plėtotės galimybės / Gintarė Bubnytė. Edukologijos magistro darbas. VDU, Kaunas, 2008
    Darbe bandoma išsiaiškinti pojūtinės patirties plėtotės galimybes, jos skatinimą panaudojant dailės priemones. Manoma, kad ikimokyklinėse ugdymo įstaigose priešmokyklinio amžiaus vaikams skiriamas nepakankamas dėmesys pojūčių lavinimui, nors kasdieninėje vaikų veikloje susidaro pakankamai tokių situacijų, kurių metu vaikai savo pojūčius galėtų reikšti dailės priemonėmis. Kokiais būdais plėtojama priešmokyklinio amžiaus vaikų pojūtinė patirtis? Tyrimo metu atskleista, kad vaikų gebėjimas pojūčius išreikšti dailės priemonėmis priklauso nuo turimos gyvenimiškos patirties apie pojūčius. Dažniausiai vaikai naudoja grafinės raiškos priemones: flomasterius, spalvotus pieštukus, spalvotas kreideles. Specialistai savo veiklose daugiausia dėmesio skiria klausos, lytėjimo ir regos pojūčiams lavinti. Darbe pateiktos rekomendacijos skirtos tėvams ir pedagogams.
  • Meno terapijos šizofrenijos gydyme / Inga Baršytė, Klinikinė psichologija, 2008-11-04
    Visos šiame darbe aprašomos terapijos yra kaip papildomi šizofrenijos gydymo būdai, kurie gali būti naudojami kartu su antipsichotiniais (neuroleptiniais) vaistais. Šios terapijos pridedamos prie standartinės priežiūros padeda žmonėms su šizofrenija pagerinti jų visuotinę, psichinę būklę ir socialinį funkcionavimą.
  • Meno terapija / Kistina Ona Polukardienė. Psichologijos kursinis darbas. ziniukai.com, VPU, Vilnius, 2008
    Menas - kaip viena seniausių žmogaus kūrybinės, emocinės, jausmų ir minčių saviraiškos priemonių, leidžia atskleisti suvokiamą ir nesuvokiamą žmogaus vidinę ir išorinę realybę. Šiuo požiūriu, menas tampa labai dėkinga erdve psichoterapiniams tikslams įgyvendinti. Apybraižoje pateikiama: teorinis pagrindas; svarbiausios sąvokos; taikymo sferos; grupės sudarymo principai, darbo forma, trukmė; naudojamos technikos; vedančiojo vaidmuo; tipiško užsiėmimo aprašymas arba grupės darbo ištrauka.
  • Psichoanalizės metodo taikymas dailės terapijoje / Tomas. ziniukai.com, 2009
    Šiuo metu yra žinoma nemažai įvairių dailės terapijos formų ir metodų, kurie pasirenkami atsižvelgiant į kiekvieno žmogaus poreikius. Siekiant didesnio efektyvumo, metodai nuolat keičiami, tobulinami. Skirtingų gydymo formų taikymas turi ne tik ne vienodus tikslus, bet ir skirtingą - didesnį ar mažesnį-psichoterapinį poveikį. Viena iš meno terapijos išraiškos būdų yra dailės terapija. Išskyrus nedidelę grupelę specialistų, jos tikslai bei idėjos daugeliui nėra žinomi ir suprantami. Paprastai kalbant, dailės terapiją galima apibrėžti kaip dailės ir kitų vaizdinių priemonių naudojimą gydant.
  • Piešinių terapijos taikymas psochologiniame konsultavime / Anonimas. Psichologijos kursinis darbas. 2009 [ atsisiųsti už 3 lt sms visą doc ]
    Darbe kalbama apie piešinių terapijos taikymą psichologiniame konsultavime, socialiai uždariems vaikams. Temos aktualumas. Dailė yra kultūros dalis ir socialinių visuomenės, kurioje ji egzistuoja, bruožų atspindys. Ji padeda žmogui pažinti paradoksalią būties paslaptį, pažinti save, savo pasąmonę. Todėl dailė gali būti svarbi fizinei, psichinei ir dvasinei sveikatai palaikyti ir atkurti.
  • Dailės terapija : mokomoji knyga / Laima Kriukelienė. Vitae litera, Kaunas, 2009